Nenori prisiminti praeities

Kaune veikiančios „Baumann Baltic" bendrovės vadovas, paragintas grąžinti skolas, išrėžė: „Darykit ką norit, įmonė bankrutuos, atidarysiu kitą ir gyvensiu toliau".

Tikriausiai šios bendrovės vadovas susidūrė su kitomis įmonėmis, kurios jam negrąžino skolų, o kai pabandė išsiaiškinti, sužinojo, kad jų vadovai jau dirba kitoje, panašų pavadinimą turinčioje įmonėje, o senoji palikta skęsti ir kamuoti kreditorius.

Registrų centro duomenys - tik apytiksliai. Iš tikrųjų tokių bendrovių yra gerokai daugiau.

Įmonių likvidavimo ir steigimo lyderiai

Žlungančių bendrovių steigimu pasižymi Povilionių šeima - Deividas, jo žmona Kristina ir tėvas Jonas. Su šia šeima siejama keliolika įmonių. Vienos paliekamos likimo valiai, kitos likviduojamos ir tuoj pat steigiamos kitos, žinoma, nuslepiant praeitį. Žlugusių įmonių finansiniai įsipareigojimai, žinoma, likdavo neįvykdyti, tačiau teisinės atsakomybės D. Povilionis išvengdavo - pagal veikiančius įstatymus UAB atsako tik savo turtu, o jo bankrutuojančiose bendrovėse nelikdavo.

Šį įmonių steigimo ir likvidavimo rezginį neseniai atskleidė UAB „Skolų išieškojimo biuras" (SIB). Jos vadovas Almantas Čelkonas „Valstiečių laikraščiui" sakė, kad Povilionių šeimą galime drąsiai laikyti įmonių likvidavimo ir steigimo lyderiais Lietuvoje.

„Vilnietis D. Povilionis steigia bendroves, jos prisiskolina pinigų iš verslo partnerių, o tada dingsta. Vėliau steigia kitą įmonę", - sako A. Čelkonas.

Darbavosi iš peties

Nuo 2002 m. birželio iki 2008 m. liepos D. Povilionis darbavosi iš peties - ekonominio pakilimo laikais steigė vieną įmonę po kitos ir vieną po kitos palikdavo su skolomis.

Tikriausiai kai kurie VL skaitytojai turėjo reikalų su UAB „Einora", UAB „Dažytojas" (buvusi UAB „FM Group Baltic"), UAB „Dažytojas ir Ko" (buvusi UAB „Ages Construction management"), UAB „Agesina", UAB „Vandens takas", UAB „Ages gaisrinės saugos paslaugos", UAB „Ages priešgaisrinių paslaugų kompanija" (buvusi UAB „Ages signalizacijų ženklai"), UAB „Agesinos priešgaisrinių asmenų kompanija" (buvusi UAB „APCC"), UAB „Ages business development company" (buvusi UAB „ABDC"), UAB „Ugnies gesintuvų techninės priežiūros centras".

Kai kurios bendrovės dar veikia, dar ieško verslo partnerių. Ne visi verslininkai perskaitys šias eilutes, o kokios nors viešai skelbiamos oficialios informacijos apie tokio pobūdžio įmones ir jų vadovus bei akcininkus nėra. Kodėl nėra? Todėl, kad viešumu nesuinteresuoti asmenys pasirūpino, kad tokia informacija nebūtų platinama.

Mėto pėdas

Rinkoje užtikome ir daugiau bendrovių, užsiimančių likvidavimo ir steigimo verslu. Daug klausimų kelia nekilnojamojo turto verslu užsiimanti UAB „Altesta" (buvusi UAB „Ritesta"). Jos vadovas R.Benevičius vadovauja ir kitoms įmonėms: UAB „Durisolis", UAB „Durisolis ir partneriai", taip pat yra siejamas su UAB „Durisolio statybinės medžiagos" veikla. Pasak A.Čelkono, prieš iškeliant bankroto bylą, R.Benevičius sudarinėjo sandorius, kurių nepajėgė įvykdyti. Tačiau teismas nepripažino tyčinio bankroto fakto.

Katilines ir vėdinimo sistemas montuojančiai UAB „City Co" iškelta bankroto byla. Paaiškėjo, kad ši bendrovė net kelis kartus mėtė pėdas - keitė pavadinimus. Iš pradžių „Valterma" buvo pavadinta „Ekselkomu", o pastaroji - „City Co" ir pasiekė bankrotą. Aiškinamasi, ar tai tyčinis, ar netyčinis bankrotas, o įmonės vadovas Š. Perminas toliau vadovauja kitoms įmonėms - UAB „City company projektavimas", UAB „City Co investicijos" ir UAB „Urbanpolis".

Bendrovei vadovauja... valkata

Plinta dar vienas atsikratymo įsiskolinusiomis bendrovėmis metodas - akcijų perleidimas fiktyviam investuotojui. Siekdami atsikratyti skolų ir nenorėdami, kad jų vardas būtų siejamas su reputaciją praradusia bendrove, apsukrūs verslininkai akcijas tariamai parduoda ar perleidžia fiktyviam investuotojui, dažnai tiesiog asocialiam asmeniui.

SIB duomenimis, tokia schema galbūt pritaikyta į skolų liūną patekusiai UAB „Miesto klubas". Nors įmonės įsiskolinimas susidarė, kai jai vadovavo Stepas Visockis, dabar apie įmonės paliktas skolas jis kalba abejingai. UAB „Propaganda PUB" įmonės steigėjas bei direktorius S.Visockis tikina „Miesto klubui" seniai nevadovaujantis ir su bendrovės skolomis neturintis nieko bendro. O kas vadovauja šiai bendrovei? SIB išsiaiškino, kad naujasis vadovas yra asocialus asmuo R.Ž. Kas jis toks? Iki karjeros šuolio šis žmogus dirbo UAB „Rekostata" pagalbiniu darbuotoju. Pasak įmonės vadovo, R.Ž. nuolat girtaudavo, prastai dirbo, todėl jam teko atsisveikinti su darbu šioje bendrovėje. Dabar jis formaliai vadovauja žlugusiai bendrovei, bet tikriausiai net nesuvokia tapęs jos vadovu.

Kodėl tyli valdžia?

Kas turi imtis reguliavimo? Gal valdžia? A. Bogdanovičius sako, kad valdžia nepagelbės, nes ta pati valdžia pasistengė, kad įstatymai turėtų spragų. STT, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir kt. struktūros ne kartą ragino politikus ir valdininkus įteisinti viešą bendrovių akcininkų registrą.

„Tačiau šiuo metu deklaruoti privaloma tik turint 100 proc. bendrovės akcijų. Labai dažnai įmonės akcijas turi du asmenys. Pavyzdžiui, dukrai priklauso 90 proc., o jos motinai - 10 proc. akcijų. Tokiu atveju dukra išvengia viešo deklaravimo", - sako A. Bogdanovičius.

VL duomenimis, pirmiausia patys Seimo nariai nesuinteresuoti įteisinti privalomojo akcijų registravimo. Jų interesai kitokie. Į Seimą patekę politikai labai dažnai tik teoriškai perduoda kitiems valdyti savo buvusias įmones ar akcijas, o iš tikrųjų jie tebėra tikrieji savininkai ir neketina elgtis kitaip.

Įsiskolinimai auga kaip ant mielių

Daugiausia naujų įmonių, kurių vadovai turi neigiamų veiklos sąsajų, įsteigta didmeninės ir mažmeninės prekybos, autoservisų, statybos, apdirbamosios gamybos, nekilnojamo turto, transporto ir saugojimo bei profesinės, mokslinės ir techninės veiklų srityse.

Tačiau šių įmonių finansinės problemos neabejotinai turi įtakos ir kitiems sektoriams. Augantis įsiskolinimas lemia vis ilgėjančią skolininkų grandinę, todėl nemažai bendrovių dar šįmet turėtų ištikti vadinamasis techninis bankrotas.

Sukčiavimo rūdys graužia visą ekonomiką

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas:

"Tai labai prastai parengto Įmonių bankroto įstatymo pasekmės. Jeigu įmonė, pasikeitus ekonominėms sąlygoms, tapo nekonkurencinga, tai, atsiskaičius su kreditoriais, reikia ją uždaryti ir imtis kito verslo. Tačiau Lietuvoje matome kitokį vaizdą. Praktiškai leidžiama permesti turtą į kitą įmonę, o senąją palikti su nuostoliais.

Esant komplikuotai ekonominei padėčiai šis reiškinys plėsis. Blogai, kad valstybė neparengusi vienos informavimo sistemos, todėl patikrinti partnerius labai sunku. Tokia padėtis kaip rūdys graužia visą ekonomiką."