Knygų leidyba - verslas, kai už tai gaunama pinigų. Tuo tarpu iš rinkos besitraukiantys knygų didmenininkai atvirai šaiposi iš buvusių partnerių ir nė neketina atsiskaityti su leidėjais.

Neseniai veiklą pradėjo stabdyti viena didžiausių didmeninės knygų prekybos įmonių Respublikinis knygų centras. Leidėjai jį užvertė pretenzijomis.

Tačiau jų laukė naujas smūgis: prieš savaitę kita didmenininkė „Mūsų knyga" taip pat paskelbė nutraukianti veiklą. Apie tai, kad už knygas kas nors atgaus pinigus, siūloma tik pasvajoti.

Siūlo svetimus leidinius

Sostinės knygų leidyklos „Apostrofa" savininkė Giedrė Kadžiulytė džiaugėsi spėjusi iš „Mūsų knygos" atgauti apie 70 tūkst. litų. Tačiau panašią sumą bendrovė dar liko skolinga.

„Apie pinigus jau niekas nebekalba, mums siūlo tik sugrąžinti į knygynus išvežtas knygas. Tačiau jau du mėnesius negauname ataskaitų apie jų pardavimo rodiklius, todėl tikroji padėtis - visiškai neaiški. Maža to, už skolą „Mūsų knyga" nori mums atiduoti ne tiktai mūsų, bet ir savo išleistų knygų. Absurdas, ką mes su jomis darysime?" - piktinosi leidėja.

Ji prašė „Mūsų knygos" parašyti pažymą, kad už parduotą produkciją knygynų tinklas „Vaga" pervestų pinigus tiesiai leidyklai, tačiau didmeninės prekybos bendrovė griežtai atsisakė.

Į panašią padėtį pateko ir dešimtys ar net šimtai kitų leidyklų, ypač smulkesnių. Mat pastarosios neturi savo logistikos padalinių ir priverstos naudotis didmenininkų paslaugomis.

Laiku sulaikė ranką

„Dėkui Dievui, nespėjome su jais sudaryti naujos sutarties. Jau viskas buvo parengta, tačiau prieš pasirašydama sužinojau daugiau apie „Mūsų knygą", - džiaugėsi leidyklos „Charibdė" vadovė Rita Kubilienė.

Bet ši leidykla nukentėjo nuo kitos didmenininkės - bendrovės Respublikinio knygų centro. Už parduotas knygas ji negrąžina 6 tūkst. litų, o knygų neatgauta maždaug už 50 tūkst. litų. R.Kubilienė neslėpė, kad tokiai palyginti nedidelei leidyklai tai - milžiniška suma.

„Buvome net nuvykę pas juos, kalbėjomės, tačiau pasakė aiškiai - nemokės. Nežinau, ką teks daryti toliau", - svarstė leidyklos vadovė.

Sąskaitos - areštuotos

Bendrovės „Mūsų knyga" Didmeninės prekybos departamento direktorius Jonas Jankūnas pripažino, kad atgauti pinigų leidėjams nėra jokių vilčių. „Negalime naudotis savo sąskaitomis. Vyksta ginčai su kreditoriais, deramės dėl mokesčių. Todėl vienintelis variantas - skolą atgauti knygomis. Tiek savo, tiek mūsų leistomis. Kas sutinka - suderame kainą, ir prekės atsiimamos", - pasakojo J.Jankūnas.

Anot jo, balansinė „Mūsų knygos" turto vertė - apie 4 mln. litų, o skolos - kone perpus mažesnės. Bet kas iš to turto, jeigu jį sudaro beveik vien knygos, kurios šiuo metu tikrai nėra paklausi prekė.

Tiesa, kai kurie rinkos dalyviai įtaria, kad „Mūsų knyga" laiku perkėlė kone visą savo turtą kitur ir dabar nori trauktis iš rinkos palikdama skolininkams bevertes knygas. Tai nėra visiškai laužta iš piršto: neseniai įsteigta tiems patiems savininkams priklausanti bendrovė „Mūsų knyga investicija".

Kaltina tiktai kitus

Panašiai pasielgė ir Respublikinis knygų centras. Pasak jo vadovo, ši įmonė dabar užsiima tik knygų susigrąžinimu iš leidyklų, o didmeninės prekybos veiklą perėmė antrinė bendrovė „Kalbų erdvė". „Leidėjams nereikia panikuoti. Kas iš to, jei ims kelti triukšmą, kreipsis į teismą ir blokuos sąskaitas - juk nukentės ir jie patys, ir kiti.

Kas nori dirbti toliau, tiems siūlome pereiti į kitą bendrovę, sudaryti mokėjimo grafiką. Jau ir taip penkiolika mūsų žmonių dirba vien atsiimdami knygas iš knygynų, o juk ši veikla jokių pajamų neduoda", - aiškino Respublikinio knygų centro vadovas Jonas Ašmonas.

Pasak jo, neatsiskaitymų virusą sukėlė toli gražu ne didmenininkai. Pirmosios mokėti uždelsė mokyklos ir bibliotekos, tada - knygynai. „Jei iš kai kurių knygynų spėjame atsiimti knygas - didžiulė sėkmė. Tenka perimti ir lentynas, ir pačius knygynus", - pasakojo J.Ašmonas.

Baiminasi monopolio

Tuo tarpu leidėjai dreba ne tik dėl beviltiškų skolų, bet ir besikeičiančios padėties rinkoje.

Pasak „Apostrofos" direktorės G.Kadžiulytės, didmeninėje rinkoje iš esmės lieka vienintelis žaidėjas - „Alma littera" grupės padalinys, nes „Vagos prekyba" iš esmės dirba tiktai su savo knygynais.

„Net nežinau, kas turėtų dėl to susirūpinti - Konkurencijos taryba ar net Seimas. Juk kai lieka monopolininkas, jis gali visiems diktuoti sau palankias sąlygas", - nerimavo G.Kadžiulytė.