Pirmadienio vakarą grįžęs iš darbo vilnietis Ernestas Mejeris nespėjo apžiūrėti žmonos ir sūnaus dovanos jo gimtadienio proga - žudikas aukos laukė namų kieme.  

Šiandien Vilniaus statybų bendrovės “Omnistata” savininkui ir direktoriui E.Mejeriui turėjo sukakti 43-eji. Anksčiau už sveikintojus pasirodė kol kas nežinomas žudikas, savo kruviną darbą atlikęs nuosavų namų kvartale sostinės pakraštyje. 

Garsių žmonių kvartalas 

Pirmadienio vakarą E.Mejerio namuose laukė tik žmona Evelina, dirbanti “Snoro” banke. Vienturtis sutuoktinių sūnus, devyniolikmetis Kristupas, pirmadienį lyg tyčia užsisėdėjo svečiuose pas draugą. Nupirktą dovaną - paveikslą - namiškiai šeimos galvai žadėjo parodyti tą patį vakarą.

Žudikas savo aukos tykojo Skersinės Sodų 9-osios gatvės namo kieme ir puolė E.Mejerį, kai verslininkas išėjo į lauką iš pašto dėžutės pasiimti laikraščių.

Pasak Mejerių kaimyno, buvusio vidaus reikalų ministro, o dabar “Snoro” banko valdybos pirmininko pavaduotojo Romasio Vaitiekūno, šis sodų kvartalas yra “absoliučiai saugus”. Iš 80 sodų bendrijos “Atžalynas D”, kuriai vadovauja pats R.Vaitiekūnas, narių apie 30 čia gyvena nuolat. 

“Neįtikėtina, kas įvyko, bet juk čia - Lietuva, - vakar “Respublikai” sakė nužudytojo verslininko sūnus Kristupas. - Mama pasakojo, kad apie aštuntą vakaro, tėčiui grįžtant iš lauko su laikraščiais, lauke jį kažkas užpuolė iš už nugaros. Viskas vyko kaip baisiame filme. Banditas tėtį įsitempė į namus jau surištą. Tėtis mamai pasakė, kad ji neįleistų, tačiau užpuolikas pagrasino jį patį nušauti. Mama išsigando ir įleido. Banditas užrakino namus iš vidaus ir tėvus bandė surišti atskirai - mamą kambaryje, o tėtį - tualete. 

Grasindamas ginklu tas žmogus tėtį surišo tualete ir nuėjo į kambarį rišti mamos. Tėvas greitai užsirakino tualete ir ėmė skambinti į policiją. Banditas tai išgirdo ir metęs mamą puolė prie tualeto durų, jas greitai išlaužė. Tuo metu mama puolė į lauką ir nubėgo pas artimiausią kaimyną”. 

Senelis perspėjo anūką 

Atskubėję kaimynai, o netrukus ir policija E.Mejeriui nebegalėjo padėti. Verslininko sūnus pasakojo, kad nors dar nėra ekspertų išvados, jo žiniomis, tėvas buvo nudurtas. Svečiuose buvęs vaikinas apie nelaimę nieko nežinojo. Jį nustebino tik senelio - Vilniuje gyvenančio E.Mejerio tėvo - skambutis. 

“Senelis, kuriam jau buvo paskambinusi mama, perspėjo, kad nevažiuočiau namo. Sėdėjau ir laukiau skambučio, kenčiau nežinomybę - kodėl negaliu grįžti į namus? Kai atvažiavau, jau buvo policija. Tėvo net nemačiau, manęs neįleido į vidų, - prisiminė K.Mejeris. - Nors mama iki šiol yra šoko būsenos, galėjo juk baigtis ir blogiau - gerai, kad bent ji liko sveika ir gyva”. 

Bendrovė “Omnistata” yra atlikusi betonavimo, grindų įrengimo ir kitus statybos darbus įvairiuose žinomuose objektuose - užsienio šalių ambasadose, prekybos centruose. Įmonė turėjo užsakymų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tuoj po E.Mejerio nužudymo pasklido kalbų, kad bendrovė ir pats jos vadovas esą turėjo skolų.  

Kolegos gyrė vadovą 

Tačiau “Omnistatos” vadybininkas Darius Polita tokias kalbas vakar paneigė. “Respublikai” jis teigė, kad sunkmečiu problemų turi daugelis šalies įmonių, tačiau ši bendrovė esą dirbo neblogai.

“Ernestas neturėjo nei priešų, nei skolininkų - buvo labai ramus, nekonfliktiškas. Jis niekada nesipuikavo, buvo tiesiog paprastas ir geras žmogus, - sakė D.Polita. - Jis niekada nesididžiavo savo turtu, nes turėjo tikrai įdomesnių pomėgių. Daug skaitė, domėjosi viskuo. Direktorius nemėgo dalyvauti triukšminguose vakarėliuose, nepiktnaudžiaudavo alkoholiu”. 

D.Polita teigė, kad atėję į darbą antradienį “Omnistatos” žmonės buvo priblokšti ir šokiruoti. Buvo aptariamos įvairios tragedijos versijos, tačiau niekas taip ir nesugebėjo atsakyti į paprastą klausimą “Kodėl?” E.Mejerio įmonėje vakar apklausas atliko ir pareigūnai. 

“Mano tėtis buvo labai sąžiningas žmogus, tikrai gerbė visus darbininkus, - pasakojo K.Mejeris. - Kiek žinau, tarp jo ir darbuotojų nebuvo jokių nesutarimų, tėtis neturėjo ir skolų. Jis su visais atsiskaitydavo. Net ir su tais, kurie galbūt ir nebuvo teisūs. Atsiskaitydavo dėl savo šventos ramybės. Jis gerbė kiekvieno žmogaus atliktą darbą. Už savo tėtį galiu duoti žodį”. 

Mejerius gerai pažinojo ir “Snoro” banko valdybos pirmininko pavaduotojas R.Vaitiekūnas, nes abi šeimos sodų bendrijoje “Atžalynas D” įsikūrė beveik kartu - prieš penketą metų. 

“Aš labai gerbiu šią šeimą, tai - puikūs žmonės. Pasistatė namą, ketino gražiai gyventi, - prisiminė R.Vaitiekūnas. - Mes juk kaimynai, o Evelina - dar ir mūsų banko darbuotoja”. Buvęs ministras prie Mejerių namo atskubėjo vos tik gavęs signalą, kad pas kaimynus kažkas atsitiko. R.Vaitiekūnas patvirtino, kad šis nuosavų namų kvartalas nėra iki galo apšviestas, tačiau apšvietimas nėra pats svarbiausias žmonių saugumo veiksnys. 

Laukia banditizmo banga 

“Kas dabar yra pasiturintis žmogus, jeigu jau žudo ir už dešimt litų? - į klausimą, ar krizės metu pasiturintiems žmonės tampa gyventi vis nesaugiau, atsakė R.Vaitiekūnas. - Priežastys yra kur kas gilesnės - valstybė nesprendžia socialinių problemų. 

Jeigu žmogus turi darbą, yra aprūpintas ir nesuka sau galvos, kaip prasimaitinti rytoj, ar jis eis kur nors “užsidirbti” papildomai. Kai valstybė savo naštą perkelia ant žmonių, varo juos į gatves, tai jie ir eina. Visiems valgyti reikia. 

O krizė palies visus mus visais aspektais. Nereikia būti dideliu orakulu, kad numatytume, kas bus vėliau - kaip peržiemosime, kokio sulauksime pavasario. Manau, kad Lietuvoje bus tokių nusikaltimų, kokių neregėjome arba regėjome labai seniai”. 

R.Vaitiekūno nuomone, su paprastu chuliganizmu, girtuokliavimu viešose vietose įmanoma kovoti ir tam yra nemažai prevencinių priemonių. Tačiau nuo masinio nusikalstamumo tokiomis sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis apsisaugoti beveik neįmanoma. 

“Dabar žmogus lieka be darbo, išeina į gatvę, gauna bedarbio pašalpą ir įsidarbina neoficialiai. Tokių faktų jau pilna. Žmonės jau suvaryti į šešėlį taip, kad neįsivaizduoju, kada ir kokios valstybinės institucijos ištrauks iš šešėlio mūsų ekonomiką, kaip žmonės patikės, kad verta iš ten trauktis, - svarstė R. Vaitiekūnas. - Kai valstybė žmones smaugia, tai jie ir traukiasi. Niekas nemato jokios garantijos dėl rytojaus. O tuomet žmonės visko ir prisigalvoja - jiems reikia išgyventi. 

Bet, mano nuomone, ši žmogžudystė nebuvo atsitiktinis dviejų žmonių susitikimas gatvėje. O tikslinis nusikaltimas, aukos laukta. Tai įrodo nusikaltėlio braižas. Kokios gali būti versijos - nežinau, tik tikiu, kad šis nusikaltimas bus išaiškintas”.