Iš skolų liūne skęstančių įmonių atlyginimų nesulaukiantys darbuotojai paskatina skolų išieškotojus imtis naujos veiklos – padėti skolą „išsimušti“ ne tik įmonei iš įmonės, bet ir darbuotojui iš darbdavio. Šios rinkos senbuviai ketina siūlyti darbuotojų patikimumo patikrinimo paslaugą, nes esą ne tik darbuotojai kenčia dėl nesąžiningų darbdavių, bet ir darbdaviai „nusvyla“ su sukčiais ir provokatoriais. Valstybinė darbo inspekcija pripažįsta, kad ne laiku mokami atlyginimai – dažniausiai skunduose minima problema.  

Praėjusių metų pabaigoje skolų sugrąžinimo iš darbdavių paslaugą pradėjusi teikti bendrovė „Irec LT“ siūlo darbuotojams padėti susigrąžinti negautą atlyginimą arba nupirkti jų skolą.

Bendrovės atstovė Renata Krapikaitė DELFI sakė, kad per dieną kreipiasi vidutiniškai 3-5 nusivylę darbuotojai, kurie dažniausiai nori susigrąžinti už 3-4 mėnesius nesumokėtą atlyginimą. Prašomos atgauti sumos dažnai viršija 5 tūkst. Lt.

„Iš darbuotojo, kuriam padedame atgauti algą, neimame jokių mokesčių. Mes savo mokestį prisiteisiame iš darbdavio. Tačiau jeigu darbuotojas nori atgauti pinigus iškart, mes iš jo nuperkame skolą ir sumokame 60-70 proc. visos sumos ir imame mokestį už šią paslaugą. Tiesa, tokių atvejų pasitaiko retai – dažniau darbuotojai nusiteikę palaukti, kol įvykdysime visas procedūras ir atgauti visą atlyginimą“, – kalbėjo R. Krapikaitė. 

Jos teigimu, dažniausiai negautą atlyginimą išsireikalauti siekia tie darbuotojai, kurie skolingoje įmonėje nebedirba. „Nors atsiskaitymas su darbuotoju privalo vykti Darbo kodekse numatyta tvarka, deja įstatymas ir realybė prasilenkia. Darbuotojas nedirba, o užtarnautas atlygis jo taip ir nepasiekia“, – teigė pašnekovė. 

Susimoka ir produktais 

Jai antrina ir bendrovės „Skolų išieškojimo biuras“ (SIB) direktorius Almantas Čelkonas, tvirtinantis, kad dažniausiai į skolų išieškotojus kreipiasi jau atleisti darbuotojai.

Negautus atlyginimus maždaug dešimtmetį darbuotojams padedanti susigrąžinti įmonė pastebi tendenciją, kad nukentėjusių darbuotojų vis daugėja. Daugiausiai dėl nesumokamų atlyginimų kreipiasi transporto ir statybų sektoriaus darbuotojai.

2010 m. pirmaisiais mėnesiais SIB vidutiniškai sulaukdavo 4-5 užklausų dėl neišmokėtų atlyginimų.„Jeigu įmonė veikianti, akcijos neperleistos fiktyviam investuotojui ar įmonė nepalikta „kabanti“, išieškojimas dažniausia būna sėkmingas ir greitas. Tokiais atvejais svarbu neuždelsti ir laiku reaguoti į susiklosčiusią situaciją. Kai susiduriama su tyčiniais bankrotais ar panašiais atvejais, būtina imtis netradicinių metodų, čia jau reikalingos detektyvų paslaugos, kurie rinktų ir analizuotų duomenis apie akcininkus, vadovus“, – apie skolos ieškojimo būdus pasakojo A. Čelkonas.

Taip pat, anot jo, ne visada už skolas atsiskaitoma pinigais.„Dažnai suderinama dėl įsiskolinimo padengiamo produkcija ar suteikiant kreditoriui priimtinas paslaugas“, – dėstė A. Čelkonas. 

Galės gauti informaciją apie darbuotoją 

Tačiau, anot jo, yra ir kita medalio pusė – nesąžiningi, nekompetentingi, vagiliaujantys darbuotojai. Todėl bendrovė kuria paslaugų paketą, kuria pasinaudoję darbdaviai būsimų darbuotojų patikimumu galės įsitikinti dar prieš priimdami į darbą.

„SIB žinomi atvejai, kai skundus ir ieškinius teikia tie patys asmenys – „etatiniai skundikai ir provokatoriai“. Net ir tokiais atvejais teismas, gindamas darbuotoją, gali priteisti jam sumas už visą laiką, kol vyko teismo procesas ar įpareigoti darbdavį atstatyti pažeistas darbuotojo teises. Baimindamiesi tokių atvejų, net ir būdami teisūs, darbdaviai siekia iki teismo susitarti dėl kompensacijos, nes priešingu atveju įmonė gali patirti dar daugiau finansinių nuostolių. Tuo tarpu apsukrūs darbuotojai, ne tik išvengę atsakomybės, bet ir pasipelnę įmonės sąskaita, toliau piktnaudžiauja savo teisėmis“, – kalbėjo pašnekovas.

SIB projektų vadovas, teisininkas Aurelijus Vaškys DELFI sakė, kad paslauga leis įsitikinti darbuotojų patiklumu tiek prieš priimant juos į darbą, tiek išaiškinti jau esamų darbuotojų vykdomus pažeidimus.„Tai bus kompleksinis paslaugų paketas pradedant konsultacijomis darbo teisės klausimais ir baigiant bendradarbiavimu su valstybinėmis institucijomis „Sodra“, Darbo inspekcija nepažeidžiant įstatymų. Į kompleksinį paslaugų paketą taip pat įeis ir perspektyvių, patikimų darbuotojų paieška“, – sakė jis. 

Nemokamas atlyginimas – dažniausia problema 

„Šiuo metu tai yra pagrindinė problema“, – DELFI sakė Lietuvos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Vilius Mačiulaitis.

Pernai iš viso inspekcija gavo beveik 14 tūkst. darbuotojų skundų ar paklausimų dėl pažeidžiamų jų teisių, iš jų daugiau nei 7700 buvo kreipimaisi, skundai ar prašymai pakonsultuoti dėl negauto atlyginimo.

V.Mačiulaičio teigimu, Darbo inspekcija gali reikalavimu įpareigoti darbdavį sumokėti atlyginimą, taip pat darbdaviui skirti 500-5000 Lt administracinę nuobaudą.Jei Darbo inspekcijos raginimai ir baudos nepadeda, tuomet darbuotojui tenka kreiptis į teismą, kuriam inspekcija parengia medžiagą apie vėluojantį atlyginimą.

„Nemažai atvejų pavyksta iš karto sugrąžinti negautą atlyginimą. Yra dalis darbdavių, kurie tiesiog neturi pinigų ir dėl to nemoka atlyginimų, tačiau yra dalis tokių, kurie naudojasi krize ir tyčia nemoka“, – sakė pašnekovas.