Praėjusių metų pabaigoje į antstolių rankas buvo perduoti 435 privatūs asmenys, kurių skolos viršijo milijoną litų. Antstoliai spėja, jog dalis jų - už įmonių paskolas laidavusieji asmeniniu turtu, o teisininkai viliasi, kad teismų suformuota praktika leis nusimesti dalį skolų naštos, rašo „Verslo žinios".

"Neturiu statistikos, bet manau, kad daugiausia milijoninių skolų prislėgė statybininkus ir vežėjus, kurių įmonės bankrutavo. O didžioji privačių asmenų skolų dalis susidarė už paskolas bankams laidavus asmeniniu turtu", - sako Inga Karalienė, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė.

Irmantas Gaidelis, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys, tikina dar neturintis įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl milijoninių sumų išieškojimo iš įmonių vadovų, laidavusių asmeniniu turtu. Tačiau kreditoriai jau yra kreipęsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių šių įmonių vadovų turtui.

Verslininkai keikia bankus dėl perteklinių garantijų reikalavimų, būtent tokiu jie laiko paskolos laidavimą asmeniniu turtu. Tačiau realybė tokia, kad mažesnė įmonė gali net nesvajoti apie paskolą, jei akcininkai už ją negarantuos savo turtu. V

Verslininkai įsitikinę, jog bankų reikalavimas už paskolas garantuoti įmonių akcininkų asmeniniu turtu - perteklinis, tačiau sunkmečio sąlygomis neišvengiamas. Jų nuomone, fizinių asmenų bankroto įstatymas viską sudėliotų teisingai.

"Nuo vienų kraštutinumų persimetėm prie kitų - iš pradžių bankai kreditus dalijo į kairę ir dešinę, tik imk ir tik su minimaliomis garantijomis. O dabar užlaužė taip, kad paskolą garantuoji nekilnojamuoju turtu ir dar reikalauja vekselio už tą pačią sumą", - neseniai iš "Šiaulių banko" vekselį atsiėmęs pasakoja Viktoras Šmitas, Radviliškio UAB "Pramoniniai dažai" vadovas.