Bankai skelbia vėl noriai dalijantys būsto paskolas. Tačiau pirkėjams teks pasikliauti bankininkų skoniu. Mat geresnių sąlygų galima tikėtis tik perkant butą bankui įkeistame daugiabutyje.

Kalbos apie atgyjančią nekilnojamojo turto rinką - kol kas toli nuo tikrovės. Nors pardavėjai viešai giriasi kaip ant mielių augančiu žmonių susidomėjimu, besiskolinančiųjų būstui vis dar nedaug. Šių metų sausį visi šalies komerciniai bankai suteikė apie 63 mln. litų būsto paskolų. Praėjusiais metais tuo pat metu buvo paskolinta 88 mln. litų.

Suprantama, būsto kainos per metus pastebimai nukrito. Tačiau, įvertinus ir tai, galima daryti prielaidą, kad realių pirkėjų smarkiai nepadaugėjo. Tik skolintis litais šiais metais galima pigiau. Tiesa, kai kurie bankai iškėlė tokias sąlygas, kad apie kreditus nacionaline valiuta net neverta svajoti.

Nustebino didele marža

Šiemet aktyviausiai skolina „Nordea" bankas. Sausį gyventojams jis suteikė 26 mln. litų būsto paskolų. Tuo tarpu pernai sausį pirmavęs „Danske Bank" šiemet tenkinosi paskolinęs vos 3,5 mln. litų. Nenuostabu. Paprastu klientu prisistačiusiam „Lietuvos ryto" žurnalistui „Danske Bank" darbuotojas pasiūlė tokias sąlygas, kad apie paskolą verčiau pamiršti.

Vien banko marža, prie kurios dar pridedamos kintamosios palūkanos eurais (EURIBOR), naujiems klientams siekia 4,5 proc. Toks dydis siūlomas skolinantis eurais. Imant paskolą litais, banko marža praėjusią savaitę siekė 7,5 proc. Pridėjus šešių mėnesių trukmės VILIBOR palūkanas, siekiančias 2,2 proc., bendros metinės palūkanos sudarytų beveik 10 proc.

Banko teikiama paskola dabar negali viršyti 70 proc. būsto vertės. Be to, maksimalus paskolos grąžinimo terminas sutrumpėjo nuo 40 iki 25 metų.

Pasakius, jog per mėnesį uždirbu 3500 litų, banko darbuotoja paskaičiavo, kad daugų daugiausia galėčiau pasiskolinti 185 tūkst. litų, o mėnesio įmoka siektų net 1600 litų.

Skolina tik saviems

„Danske Bank" Produktų valdymo departamento direktorius Darius Jasinskis vėliau „Lietuvos rytui" pripažino, kad bankas iš tiesų aktyviai naujų klientų neieško ir skolina tiems, kurie banko paslaugomis naudojasi jau seniai. „Žmonės pirkti neskuba. Galbūt didesnis susidomėjimas yra tuose bankuose, kurie pastaraisiais mėnesiais reklamos kampanijomis vėl atkreipė dėmesį į galimybę įsigyti būstą", - aiškino D.Jasinskis.

Atrodo, „Danske Bank" paslaugomis dabar naudojasi brangesnių butų ar namų pirkėjai. Vidutinis metų pradžioje išduotas kreditas siekė 300-400 tūkst. litų. Tai du ar tris kartus daugiau nei kituose bankuose. O prieš sunkmetį „Danske Bank" orientavosi į visai kitokius klientus - siūlė pačias mažiausias palūkanas ir viliojo iš kitų bankų kiekvieną litą taupančius žmones.

Siūlė nustatyti lubas

„Nordea" naujiems klientams, uždirbantiems iki 3500 litų, paskolas eurais siūlo su 3,5 proc. dydžio marža.

Uždirbantiems daugiau - marža 3 proc. Skolinantis litais marža siekia 4-4,5 proc. Šio banko vadybininkė paskaičiavo, kad paskolą galėčiau gauti net 35 metams - kol sulauksiu pensinio amžiaus. Tokiu atveju pasiskolinti galėčiau kur kas daugiau nei pirmajame banke - apie 290 tūkst. litų.

Paaiškinusi, kad dabartinės kintamosios palūkanos eurais ir litais yra nerealiai mažos ir artimiausiu metu pradės didėti, banko darbuotoja pripažino, kad nemažai daliai klientų paskola suteikiama tik sutikus nustatyti kelerių metų fiksuotas palūkanas.

Vis dar bijo devalvacijos

„Mes jums pasiūlysime tokias sąlygas, kad į savo banką negrįšite", - sužinojęs, kad noriu gauti paskolą „DnB Nord" banke, apsidžiaugė klientus aptarnaujantis vadybininkas. Jis pareiškė, kad standartinė „DnB Nord" marža būsto paskolai eurais yra mažiausia Lietuvoje ir siekia vos 2,7 proc., o skolinantis litais netgi truputį mažesnė - 2,6 proc.

Šis bankas, kaip ir daugelis kitų, leidžia skolintis sumą, sudarančią 80 proc. perkamo būsto vertės.

Sužinojau, kad gaunantiems mažesnes pajamas paskola peršama litais: „Kodėl? Juk dėl didesnių palūkanų tokiems žmonėms grąžinti kreditą bus žymiai sunkiau". „Tačiau jeigu litas bus devalvuotas (aišku, greičiausiai to nebus), pasiskolinusiems eurais asmenims grąžinti kreditą bus sunkiau.

Todėl uždirbantiems mažiau siūlome skolintis litais", - paaiškino banko vadybininkas.

„DnB Nord" banko Pardavimo valdymo departamento vadovė Lijana Žmoginaitė vėliau „Lietuvos rytui" tvirtino, kad imantys paskolas litais paprastai skolinasi perpus mažesnes sumas nei teikiantys pirmenybę eurams.

Bankininkai skaičiuoja, kad skolintis nacionaline valiuta šiuo metu nori maždaug kas dešimtas klientas.

Apetitai jau mažėja

Standartinė būsto paskolos marža imant kreditą litais arba eurais SEB banke šiuo metu siekia 3 proc. „Swedbank" darbuotoja nurodė 3,2 proc. dydį. „Dar prieš keletą mėnesių mūsų marža siekė net 3,9 proc. Taigi ji irgi mažėja", - paklausta, kodėl, smunkant indėlių palūkanoms, bankų maržos išlieka didelės, teisinosi SEB darbuotoja.

Visų bankų, išskyrus „Danske Bank", atstovai „Lietuvos rytui" pripažino, kad maržos per pastarąjį pusmetį buvo apkarpytos bent po pusę procento. Kad jos mažės ir toliau, klientu prisistačiusiam žurnalistui žadėti neskubėjo nė vieno banko vadybininkas

„Jeigu norinčiųjų skolintis pinigų vis daugės ir konkurencija tarp bankų didės, maržos, matyt, bus mažinamos", - vylėsi banko „Nordea" vadybininkė.

„Marža priklauso nuo ekonominės padėties Lietuvoje ir pasaulyje, pinigų kainos ir to, kaip vertinamas pats klientas. Mes atsižvelgiame į žmogaus mokėjimo istoriją, lojalumą bankui, ar jis naudojasi kitais banko produktais, ar jo įkeistą turtą bus lengva parduoti", - aiškino „Swedbank" Finansavimo valdymo skyriaus vadovė Aida Budreikienė.

Perka pigiausius butus

SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas tvirtino, jog imdami paskolą žmonės pirmiausia žiūri, kiek reikės dabar kas mėnesį mokėti bankui.

Todėl dauguma kratosi litų, kurių palūkanos (VILIBOR) dvigubai didesnės nei eurų, taip pat atsisako fiksuoti palūkanas keleriems metams. Atpigus būstams ir pasikeitus pačių bankų skolinimo politikai, vidutinė paskolinta suma šiuo metu yra sumažėjusi iki maždaug 160-170 tūkst. litų.

Todėl nereikia stebėtis, kad tarp pirkėjų ir toliau didžiausią paklausą turi ekonominės klasės butai. Vilniuje tokių pilna miesto pakraščiuose - Pilaitėje, Pašilaičiuose, Fabijoniškėse.

Ne viena daugiabučius ten stačiusi bendrovė jau žlugusi arba balansuoja ties bankroto riba. Jos nesugeba grąžinti paskolų bankams, todėl šie, norėdami atgauti pinigus, žmones skatina pirkti būtent tokių bendrovių pastatytus butus.

Taiko daugybę nuolaidų

„Vienas neseniai kreditą paėmęs žmogus buvo kategoriškai nusistatęs prieš gyvenimą Perkūnkiemyje. Tačiau sužinojęs mūsų sąlygas ir apžiūrėjęs butą jis pakeitė nuomonę ir jau ruošiasi įkurtuvėms", - mane įtikinėjo vieno banko vadybininkė.

Sužinoję, kad buto dar nesu išsirinkęs, visų bankų atstovai puolė girti jiems įkeistų nekilnojamojo turto kompanijų turtą. Šias bendroves bankų darbuotojai pristato solidžiai - banko partneriais. Ir ragina paskubėti, nes jų turimų butų mažėja. Esą ką nors išsirinkti bus vis sunkiau.

Norėdami iškišti tokius butus, bankai imti paskolą norintiems klientams pasiūlo kur kas geresnes sąlygas nei perkantiems pačių išsirinktą būstą. Tokiu atveju banko marža paprastai siekia nuo 1,4 iki 2,1 proc. Tačiau galima rasti ir dar geresnių pasiūlymų.

Pavyzdžiui, „Nordea" naujų butų Vievyje pirkėjams skolina tik su 1 proc. dydžio marža - beveik kaip tais laikais, kai kreditai buvo dalijami beveik visiems norintiems. Paskola perkant bankui jau įkeistą butą gali siekti iki 95 proc. turto vertės. Taip pat nereikia atlikti ir turto vertinimo. Bankai taiko nuolaidas administravimo mokesčiams, draudimui ar net duoda nedidelių dovanų.

„Jeigu norinčiųjų skolintis pinigų vis daugės ir konkurencija tarp bankų didės, maržos, matyt, bus mažinamos", - vylėsi banko „Nordea" vadybininkė. „Marža priklauso nuo ekonominės padėties Lietuvoje ir pasaulyje, pinigų kainos ir to, kaip vertinamas pats klientas.

Mes atsižvelgiame į žmogaus mokėjimo istoriją, lojalumą bankui, ar jis naudojasi kitais banko produktais, ar jo įkeistą turtą bus lengva parduoti", - aiškino „Swedbank" Finansavimo valdymo skyriaus vadovė Aida Budreikienė.

Perka pigiausius butus

SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas tvirtino, jog imdami paskolą žmonės pirmiausia žiūri, kiek reikės dabar kas mėnesį mokėti bankui. Todėl dauguma kratosi litų, kurių palūkanos (VILIBOR) dvigubai didesnės nei eurų, taip pat atsisako fiksuoti palūkanas keleriems metams.

Atpigus būstams ir pasikeitus pačių bankų skolinimo politikai, vidutinė paskolinta suma šiuo metu yra sumažėjusi iki maždaug 160-170 tūkst. litų.

Todėl nereikia stebėtis, kad tarp pirkėjų ir toliau didžiausią paklausą turi ekonominės klasės butai. Vilniuje tokių pilna miesto pakraščiuose - Pilaitėje, Pašilaičiuose, Fabijoniškėse.

Ne viena daugiabučius ten stačiusi bendrovė jau žlugusi arba balansuoja ties bankroto riba. Jos nesugeba grąžinti paskolų bankams, todėl šie, norėdami atgauti pinigus, žmones skatina pirkti būtent tokių bendrovių pastatytus butus.

Taiko daugybę nuolaidų

„Vienas neseniai kreditą paėmęs žmogus buvo kategoriškai nusistatęs prieš gyvenimą Perkūnkiemyje.

Tačiau sužinojęs mūsų sąlygas ir apžiūrėjęs butą jis pakeitė nuomonę ir jau ruošiasi įkurtuvėms", - mane įtikinėjo vieno banko vadybininkė. Sužinoję, kad buto dar nesu išsirinkęs, visų bankų atstovai puolė girti jiems įkeistų nekilnojamojo turto kompanijų turtą.

Šias bendroves bankų darbuotojai pristato solidžiai - banko partneriais. Ir ragina paskubėti, nes jų turimų butų mažėja. Esą ką nors išsirinkti bus vis sunkiau. Norėdami iškišti tokius butus, bankai imti paskolą norintiems klientams pasiūlo kur kas geresnes sąlygas nei perkantiems pačių išsirinktą būstą.

Tokiu atveju banko marža paprastai siekia nuo 1,4 iki 2,1 proc. Tačiau galima rasti ir dar geresnių pasiūlymų.

Pavyzdžiui, „Nordea" naujų butų Vievyje pirkėjams skolina tik su 1 proc. dydžio marža - beveik kaip tais laikais, kai kreditai buvo dalijami beveik visiems norintiems.

Paskola perkant bankui jau įkeistą butą gali siekti iki 95 proc. turto vertės. Taip pat nereikia atlikti ir turto vertinimo. Bankai taiko nuolaidas administravimo mokesčiams, draudimui ar net duoda nedidelių dovanų.