Įsakymu labiau supaprastinta beviltiškų skolų pripažinimo leidžiamais atskaitymais tvarka:

1) padidintas skolų sumų dydis, kurio neviršijant taikoma paprastesnė skolų įrodinėjimo tvarka. T. y. reikalavimas mokesčio mokėtojui turėti Įsakyme nurodytus dokumentus, įrodančius skolų beviltiškumą ir mokesčio mokėtojo pastangas atgauti tokias skolas, netaikomas, norint laikyti beviltiškomis šias skolas:

- jeigu vieno skolininko skolų, įtrauktų į pajamas arba užfiksuotų mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose (jeigu mokesčio mokėtojas pajamas pripažįsta pagal pinigų apskaitos principą) per vieną mokestinį laikotarpį, suma neviršija 1000 litų;

- jeigu vieno skolininko (fizinio asmens) skolų, įtrauktų į pajamas arba užfiksuotų mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose (jeigu mokesčio mokėtojas pajamas pripažįsta pagal pinigų apskaitos principą) per vieną mokestinį laikotarpį, suma neviršija 3400 litų, o skolos susidarė dėl pervežimo paslaugų, privaloma tvarka suteiktų deportuojamiems keleiviams.

Jeigu vieno skolininko skolų, įtrauktų į pajamas arba užfiksuotų mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose per vieną mokestinį laikotarpį, suma yra didesnė nei 10.000 litų, bet ne didesnė kaip 100.000 litų, tai nebūtina turėti Įsakymo 15.1 punkte nurodytų dokumentų. Šiais atvejais mokesčio mokėtojas, norėdamas skolas laikyti beviltiškomis, turi turėti 15.2 punkte nurodytus dokumentus, patvirtinančius faktą, kad skolininkas neturi privalomojo registruoti turto, taip pat dokumentus, įrodančius bent vieną iš šių faktų:

- iš skolininko nepavyko išieškoti pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti bylose su tais kreditoriais;

- mokesčio mokėtojui skolinga įmonė yra nemoki;

2) nustatyta, kad reikalavimas mokesčių mokėtojui turėti dokumentus, įrodančius smulkių skolų beviltiškumą ir mokesčių mokėtojo pastangas atgauti smulkias skolas, būtų netaikomas ir tais atvejais, kai skolingas juridinis asmuo;

3) nebereikalaujama notariniams veiksmams atlikti nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų vertimo į lietuvių kalbą;

4) nustatyta, kad dokumentas, įrodantis įmonės išregistravimą iš juridinių asmenų registro galėtų būti ir iš valstybės įmonės Registrų centras duomenų bazės elektroniniu būdu gautas išrašas (t. y. pačios įmonės atsispausdintas);

5) nustatyta, kad beviltiškas skolas, susidariusias dėl kitos įmonės bankroto, galėtų įrodyti ir dokumentas, įrodantis likviduotos dėl bankroto įmonės išregistravimą iš juridinių asmenų registro;

6) nustatyta, kad reikalavimas mokesčių mokėtojui turėti dokumentus, įrodančius skolininko mirties ar išregistravimo faktą, būtų netaikomas, jeigu mokesčių administratorius pagal su atitinkamų registrų tvarkytojais sudarytų sutarčių arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas tokius faktus gali patikrinti duomenų bazėse.

Įsakymas taikomas apskaičiuojant 2010 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

Šaltinis:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos

http://www.vmi.lt/